- pikinis
- 1 pikìnis, -ė adj. (2) 1. K turintis pikio, su pikiu: Žiburys vaškinis, pikinis uždegtas R132. 2. panašus į pikį – juodas, sukietėjęs, susigulėjęs: Pikinės velėnos (durpės) netyžta, gal vinį kalti pikinę velėną, kad susitupa (susiguli) Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.